Mergina kvepianti kosmetika.

Sulaižyta, išpešiotais antakiais, Dolce Gabana kulniukais traiškainti patiklių jaunuolių širdis, žengia vergiškai išdidi peroksido auka. Jos suknelė su gilia iškirpte. Ir ji atrodo, kad pardavinėtų save taip, tarytum tai būtų pavasarinis išpardavimas.
O taip….-ji brangi. Nužvelgia tave stiklinėmis akimis ir sužinojusi tavo finansinę padėtį gundomai nusijuokia ir leidžiasi kabinama.
Ir tu manai, kad ši podiumo gražuolė tau tiktų į porą ir taip vadinamą meilę sugebėtų apibarstyti draugiškumo cukrumi??? -Jaunuoli, atsibusk-ji tik mergina kvepianti kosmetika. Tokiam kaip tu, ji širdy tikrai neras vietos… Skardus jos juokas karpys orą ir  ji puikiai vaidins susižavėjimą tavo idiotiškais eilėraščiais…

rausvas pasaulis.naivi mergaitė bėganti per pievas,mylinti savimi pasitikintį berniuką.

Ir taip,ji žino,kad savo paveiksle padaugino rausvos spalvos.ji žino,kad berniukas jos nemylės.ji bando pralaužti ledus,nors vargu ar kas iš to išeis.bet ji bando.bando būti šalia jo.ji laiminga bent tiek,kad būna šalia jo,kad jie laksto kartu prie jos gėlių darželio.viskas kaip melodramoje.jauna,žavi meilė.bet tai ilgai netrunka.juk ir pasakos pasibaigia ne visada gražiai.berniukas ją pastumia ir sako: -”aš tavęs nekenčiu”.mergaitė verkia.klykia iš skausmo,jai skauda širdį.ji nebemato ryškių gėlių pievose,nebemato darželio.nenormalūs balsai ją kankina.ji nežino ką daryti.tik verkia.berniukui ji neįdomi.akivaizdžiai.ji dingsta į blankią vietą.berniukas pasimeta.nežino ką daryti.ieško jos.miško tankmėje ją suranda.mergaitė žino,kad be jo negali,žino,kad jis vertas nuodėmės.ji žino,ji nori.nori JO.nieko kito tik JO.jis sako: -”šis kelias per daug blankus,nuspalvink mūsų jausmus,kad grįžtume namo,prašau.” Ji kartoja jo vardą.jis kartoja jos vardą.jie grįžta.grįžta prie gėlių darželio.berniukas atsiprašo mergaitės.rausvas pasaulis.naivi mergaitė bėganti per pievas,mylinti savimi pasitikintį berniuką…

Ji buvo tokia ir bus. Maža mergaitė, pasiklydusi svajonėse. Diena keičia naktį. Naktis keičia dieną. Saulė kyla ir leidžiasi, o ji bėga… Bėga per gyvenimą, per svajones, per pievą…

Uzsimerk dabar tau skaudes.

Ji: Atiduot tau meile?
Jis: Atiduok..
Ji: Inai purve.
Jis: Atiduok purviną.
Ji: Aš paspeliot dar noriu..
Jis: Speliok.
Ji: Noriu dar paklaust.
Jis: Klausk..
Ji: Daleiskim pasibelsiu?
Jis: Įleisiu.
Ji: Daleiskim pašauksiu?
Jis: Eisiu.
Ji: O jeigu bėda..?
Jis: Ir bėdoje.
Ji: O jeigu apgausiu?
Jis: Apgauk.
Ji: Liepsiu tau dainuot.
Jis: Dainuosiu.
Ji: Uždaryt dėl draugu duris?
Jis: Uždarysiu.
Ji: Pasakysiu tau nužudyti..
Jis: Nužudysiu..
Meile..
Mirsiu..
Ji: O jei suklupsiu?
Jis: Išgelbėsiu..
Ji: O jeigu bus skausmo?
Jis: Iškesiu..
Ji: O jei siena?
Jis: Sugriausiu.
Ji: O jei mazgas?
Jis: Atrišiu.
Ji: O jei šimtas mazgelių?
Jis: Ir šimta.
Ji: Meile tau atiduot?
Jis: Meile..
Ji: To nebus!!
Jis: Dėl ko? ;'(
Ji: Nes nemyliu vergų.. 

Jei tu ne man - tai niekam

Tu man buvai viskas. Atleisk. Bet matydama Tave kitos glėbyje, negalėjau susilaikyti. Turbūt taip elgtųsi visos. Jei ne - pabūsiu už visas. Mirsiu dėl meilės. ,, Nustumk mane ir nebeprisimink. Nekaltink savęs, kad nustūmei mane. Aš tavęs prašau. Nustumk. Nustumk. Noriu mirti nuo mylimo vyro rankų. '' ,, O ar manęs neuždarys policija ? '' Niekšas. Man ėmė tekėti ašaros. Aš jam nerūpiu. Jam rūpi suknistas teisingumas. ,, Neleisiu, kad tokiais žodžiais skaudintum kitas. Tu nežinai, kaip užgavai man širdį, galvojau, kad rūpiu tau. '' ,,  ką darai ?'' Pagriebiau viena ranka jo ranką, su kitą stumtelėjau nuo didelės olos. Mirėm kartu. Susikabinę už rankų. Atleisk, vadovavausi citata ,, Jei tu ne man - tai niekam '' ...